Lietuvos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose kalba - Lietuvos pozicijos paaiškinimas po balsavimo dėl rezoliucijos „Antrojo pasaulinio karo pabaigos paminėjimas“

Sukurta 2014.03.14

Jungtinės Tautos, Niujorkas

2004 m. gruodžio 1 d.
 

Mano delegacija nori visapusiškai prisidėti prie pareiškimo, kurį Europos Sąjungos vardu pateikė gerbiamasis Nyderlandų atstovas. Vis dėlto norėtume pabrėžti keletą dalykų.

Skatinama didžiulės pagarbos milijonams Antrojo pasaulinio karo aukų, kurios pagrįstai nusipelno atminimo ir pagerbimo, Lietuva prisidėjo prie susitarimo dėl šios rezoliucijos.

Kartu mes esame tvirtai įsitikinę, kad minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą reikia kalbėti ir apie neigiamus šio karo padarinius ir atskleisti istorinę tiesą. 

Kiekvienos tautos likimas savitas ir kiekvienas tauta turi savo minėtinas datas. Vidurio ir Rytų Europai, įskaitant Lietuvą, nei 1945 m. gegužės 8 d., nei 1945 m. rugsėjo 2 d. – oficialioji Antrojo pasaulinio karo pabaigos data – neatnešė laisvės, išlaisvinimo ir nepriklausomybės, kad ir kaip mes to tikėjomės.

1945 m. gegužės 8 d. reiškė vienos totalitarinės ideologijos – fašizmo – pabaigą, tačiau kitos ideologijos – totalitarinio komunizmo – įsigalėjimą. Gegužės 9 d. mums nėra pergalės diena, nes ši diena taip pat reiškia Sovietų Sąjungos okupaciją ir daugelį dešimtmečių nelaisvės. 

Esame dėkingi toms pasaulio tautoms, kurios tvirtai laikėsi Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos. 

Dabar esame laisvi ir nepriklausomi, tačiau neigiamas Antrojo pasaulinio karo palikimas dar neįveiktas todėl, kad mes raginame siekti išsamaus ir sąžiningo istorinės tiesos, pripažinimo ir susitaikymo.

Todėl minėdami Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir prisimindami visas jo aukas, pagerbsime ir okupacijų bei represijų aukų atminimą.

Naujienlaiškio prenumerata