Lietuvos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose kalba, pasakyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardu

Sukurta 2014.03.14

Jungtinės Tautos, Niujorkas

2005 m. gegužės 9 d.

Remiame Europos Sąjungos pirmininkaujančios šalies pareiškimą. Remdamosi minėtu pareiškimu, mes – Lietuva, Latvija ir Estija – norėtume pabrėžti tam tikrus dalykus.

Karas žmonėms visada yra tragedija. Antrasis pasaulinis karas buvo didelė tragedija, palikusi gilių randų. Šią gegužę minimos 60-osios oficialios Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metinės. Minėdami jo pabaigą lenkiame galvas ir prisimename visas Antrojo pasaulinio karo aukas, milijonus žmonių, žuvusių savo miestuose  kaimuose ir mūšių laukuose, tuos, kurie atidavė gyvybę mirties stovyklose ir gulaguose, ir su dėkingumu prisimename tuos, kurie kovojo prieš diktatūrą, priespaudą, rasizmą ir agresiją.

Kartu mes esame tvirtai įsitikinę, kad minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą reikia kalbėti ir apie šio karo neigiamą palikimą ir atskleisti istorinę tiesą. Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė vienos totalitarinės ideologijos – fašizmo – pabaigą, tačiau kitos ideologijos – totalitarinio komunizmo – įsigalėjimą. Pasibaigus karui Sovietų Sąjunga okupavo ir pakartotinai aneksavo tris Baltijos šalis. Todėl mūsų šalyse kova už tautos laisvę ir teisingumą mūsų šalyse tęsėsi. Minėdami tuos, kurie žuvo Antrojo pasaulinio karo metu, neturime užmiršti ir abiejų totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų žmoniškumui. 

Prisimindami visas Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto aukas, pokario rezistenciją ir represijas, tikimės, kad susitaikymas ir pakantumas taps visuotiniu valstybių ir jų gyventojų santykių principu. Susitaikymas, grindžiamas tiesa, atviru ir teisingu Antrojo pasaulinio karo žiaurumų ir padarinių vertinimu, yra geriausias įrodymas, kad iš šio karo buvo pasimokyta. 

Remiame kilnius Jungtinių Tautų darbus, kuriais siekiama neleisti, kad pasikartotų XX amžiaus tragedijos. 

Naujienlaiškio prenumerata