Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

ES plėtros procesas yra Pietryčių Europos reformų varomoji jėga bei stabilumo, saugumo ir demokratijos inkaras, teigia užsienio reikalų ministras

Sukurta 2016.11.09 / Atnaujinta 2016.11.09 18:39

Lapkričio 9 d. Europos Komisijai (EK) paskelbus kasmetinę ES plėtros strategiją ir ataskaitas apie Turkijoje bei Vakarų Balkanų šalyse – Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijoje – vykdomas politines ir ekonomines reformas siekiant ES narystės, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad net ir šiais sudėtingų iššūkių laikais ES plėtros procesas išlieka pagrindine narystės siekiančių šalių transformacijos ir modernizacijos varomąja jėga bei stabilumo ir saugumo Pietryčių Europoje inkaras.

„Europos Sąjungai susiduriant su įvairiais iššūkiais ES viduje ir kaimynystėje, ES plėtros procesas ir toliau yra svarbus instrumentas, stiprinantis narystės ES siekiančias šalis, skatinantis jas vykdyti reformas, regioninį bendradarbiavimą. ES plėtros politika svarbi užtikrinant taiką ir stabilumą regione“, – teigė ministras.

L. Linkevičius taip pat atkreipė dėmesį į poreikį efektyviau informuoti ES valstybių narių bei ES narystės siekiančių šalių visuomenes apie ES plėtros procesą ir jo teikiamą abipusę naudą, pabrėžė būtinybę ES valstybėms kandidatėms palaipsniui suderinti savo pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis, tęsti itin svarbias reformas teisės viršenybės srityje.

Komentuodamas EK parengtas ataskaitas bei rekomendacijas apie atskiras šalis, ministras pasveikino Komisijos siūlymą pradėti derybas dėl Albanijos narystės ES, jei ši šalis tinkamai įgyvendins teismų sistemos reformą.

Ataskaitoje pažymėtas svarbus Turkijos – ES kandidatės ir strateginės partnerės – vaidmuo, kartu su ES sprendžiant migracijos krizę bei pažanga derybose dėl narystės ES, per metus atidarius du derybinius skyrius. Tuo pat metu atkreiptas dėmesys į pastaruoju metu itin pablogėjusią demokratijos, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės padėtį, Turkija paraginta nenutolti nuo ES.

Svarbius žingsnius siekiant narystės ES žengusi ir pirmuosius keturis derybinius skyrius atidariusi Serbija raginama toliau tęsti reformas teisės viršenybės srityje. EK paragino Serbiją ir Kosovą įgyvendinti Belgrado ir Prištinos dialogo rėmuose pasiektus susitarimus dėl tarpusavio santykių normalizavimo.

EK pažymėjo Juodkalnijos pažangą nemažoje dalyje sričių, ypač teisės viršenybės, tačiau šalis raginama paspartinti reformų įgyvendinimą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse – nuo to priklausys tolesnis derybų tempas.

Dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos EK pakartojo pasirengimą pratęsti sąlyginę rekomendaciją dėl derybų pradžios, kai šalis įgyvendins 2015 m. pasiektą Pržino susitarimą – surengs skaidrius ir patikimus išankstinius Parlamento rinkimus, numatytus gruodžio 11 d., bei tęs skubių prioritetinių reformų įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į šiais metais Bosnijos ir Hercegovinos padarytą pažangą įgyvendinant europines reformas, 2016 m. rugsėjo mėnesį ES Taryba paprašė Komisijos pateikti Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES įvertinimą. Bosnija ir Hercegovina raginama toliau įgyvendinti Reformų darbotvarkę.

Dėl Kosovo EK pažymėjo, kad 2016 m. balandį įsigaliojęs Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas suteikia pagrindą glaudesniems ES ir Kosovo politiniams ir ekonominiams santykiams. Primenama, kad Kosovo pažanga įgyvendinant ES vizų režimo liberalizavimo plano reikalavimus leido Komisijai 2016 m. gegužę rekomenduoti panaikinti vizų režimą Kosovo gyventojams, jei bus įvykdytos likusios dvi sąlygos.

Visą 2016 m. EK ataskaitų dėl ES plėtros dokumentų paketą galima rasti čia.

Susijusios naujienos Visos naujienos »
GAC photo .jpg

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius gegužės 14 dieną dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje Briuselyje, kur buvo aptartas Europos Komisijos pasiūlymas dėl naujosios ES Daugiametės finansinės programos po 2020 metų. Pagal gegužės 2 dienos Komisijos siūlymą 7 metų ES biudžetą sudarytų 1,135 mlrd. eurų vertės įsipareigojimai (naujas biudžetas 3 procentais didesnis už dabartinį). Komisija kelia ambicingą tikslą – susitarti dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto iki 2019 metų Europos Parlamento rinkimų (gegužės mėnesį).

Europos Sąjunga »

Gegužės 14 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame vyks pirmasis nuomonių apsikeitimas dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto – Daugiametės finansinės programos 2021–2027 metų laikotarpiui. Taip pat bus aptarta birželio 28–29 dienomis vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, teisės viršenybės klausimas Lenkijoje, ES vyriausiasis derybininkas Michel Barnier pateiks informaciją apie pažangą derybose su Jungtine Karalyste dėl išstojimo iš ES.

Europos Sąjunga »
555.jpg

Balandžio 19 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje susitiko su aukšto rango Europos Komisijos pareigūnais ir aptarė pasiruošimą būsimosioms deryboms dėl ES daugiametės finansinės programos po 2020 metų.

Daugiašaliai santykiai »

Balandžio 17 dieną Europos Komisija paskelbė kasmetinį dokumentų paketą apie ES plėtrą. Kartu buvo įvertinta padaryta reformų pažanga Vakarų Balkanuose ir Turkijoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė ES atvirų durų politikos svarbą ir teigiamai įvertino Pietryčių Europos šalių daromą pažangą siekiant narystės ES.

Europos Sąjunga »

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius balandžio 17 dieną dalyvavo ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje Liuksemburge, kur buvo svarstoma Europos Parlamento (EP) rinkimų akto reforma ir teisės viršenybės Lenkijoje padėtis. BRT posėdyje taip pat pristatytas ES plėtros dokumentų rinkinys, kurį šiandien paskelbė Europos Komisija.

Daugiašaliai santykiai » Europos Sąjunga »

„Mūsų atsakas į Rusijos provokacijas po įvykių Solsberyje išlieka vieningas ir koordinuotas, visi suprantame poreikį šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje stiprinti mūsų valstybių atsparumą. Ypač svarbus vaidmuo tenka Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų strateginės komunikacijos grupei – turime įvertinti šios komandos atliktą darbą ir ją nuolat stiprinti“, – sakė L. Linkevičius diskusijoje dėl santykių su Rusija, kur ES užsienio reikalų ministrai aptarė artimiausias perspektyvas, tolesnius bendrus veiksmus po įvykių Solsberyje (Jungtinė Karalystė).

Daugiašaliai santykiai » Europos Sąjunga »

Naujienlaiškio prenumerata