Naujienos

Prie atminimo laužo prisiminėme 1991-ųjų sausio naktį, kai beginkliai Lietuvos žmonės stojo ginti savo valstybės. Renginyje dalyvavo Lietuvos bičiuliai ir partneriai, sveikinimo kalbas tarė Lietuvos ambasadorė Inga Stanytė-Toločkienė, Latvijos ambasadorius Ukrainoje Andrejs Pildegovičs, Ukrainos ministrų kabineto valstybės sekretoriaus pavaduotojas Rostyslav Ohryzko, Ukrainos parlamento narė Solomiia Bobrovska.

„Prasidėjus rusijos invazijai Ukrainoje, tapo visiškai aišku, kad Sausio 13-tosios įvykiai nenugulė į istorijos puslapius - šiandien kova už laisvę tęsiasi Ukrainoje, tik sustiprėjęs rusiškas imperializmas čia atakuoja dar skaudesniu ir žiauresniu būdu. Šiandien Ukraina gina ne tik savo laisvę – ji gina ir Lietuvos saugumą, Europos ateitį. Tik vis dar ne visi Europoje išdrįstame tai pripažinti“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorė.

Vakaro metu tylos minute pagerbėme visus, žuvusius už Lietuvos ir Ukrainos laisvę – karius, pasieniečius, civilius, savanorius, kūrėjus. Daug kalbėjome apie menininkus, kuriuos karas bando - bet nepajėgia - nutildyti. Jų balsai išlieka – kūryboje, atmintyje, pasipriešinime. Džiaugiamės, kad šį vakarą buvome kartu su ypatingais svečiais: žuvusio poeto Maksym Kryvcov tėčiu, kuris deklamavo sūnaus kūrybą, ir Ukrainos kariu bei menininku Volodymyr Bezrukyi, kurio paroda - piešiniai, nutapyti ant fronte, karo nusiaubtuose miesteliuose rastų durų, langinių, žemėlapių, - buvo eksponuojama renginio metu. Akomponuojant violončelei, buvo skaitomos rusijos agresijos prieš Ukrainą metu žuvusios poetės Viktorija Amelina eilės.

1991-aisiais Ukrainos žmonės buvo kartu su Lietuva. Vakar, šiandien ir rytoj Lietuva buvo, yra ir bus kartu su Ukraina. Mes žinome, ką reiškia laukti aušros neramioje naktyje – ir žinome, kad aušra būtinai ateis.