Naujienos

  Gegužės 19 d. pagrindinėje Charkovo galerijoje „M Gallery“ pristatytas šiuolaikinės lietuvių fotografijos projektas „TTL - požiūris“, kurį jau matė Kijevo bei Černivcų fotografai profesionalai ir mylėtojai.  „TTL požiūris“ – tai trijų viduriniosios Lietuvos fotografijos atstovų - Alvydo Lukio, Gintauto Trimako ir Remigijaus Treigio projektas, jau pristatytas Lietuvoje, Švedijoje bei JAV. Šio žinomų Lietuvos fotografų trio kūrybinio sumanymo priežastis - noras pažvelgti į daugiau kaip  per dešimtmetį susikaupusią bendravimo patirtį. “TTL” reiškia ne tik pavardžių santrumpą. Tai -  techninis fotografijos terminas, vartojamas nurodyti ekspozicijos matavimo būdą. Tad, anot autorių, „Tikėtina,  kad šioje “ekspozicijoje” kažkas  yra sukaupta.“ Gintauto Trimako (g. 1958), Remigijaus Treigio (g. 1961), Alvydo Lukio (g. 1958) kūrybos bruožai pradėjo formuotis  XX a. devintajame dešimtmetyje. Beveik išimtine šių autorių  kūrybos erdve tapo parodų salės ir galerijų erdvės.  Atsisakydami tradicinės Lietuvoje fotografinio reportažo krypties, jie pasuko eksperimentų su fotografine medžiaga, vaizdo turinio ir plastikos santykių interpretacijos linkme. Ilgainiui susiformavo fotografijos ne tik kaip vaizdinės informacijos priemonės, bet ir kaip daikto, instaliuojamo erdvėje objekto, idėjos. Tad neveltui šių autorių kūrybai būdingi įvairių meno sričių bruožai. Dažnai jų kūriniai tai vienu, tai kitu aspektu susisiekia su grafika, tapyba, skulptūra ar šiuolaikine elektronine medija. Tuo tarpu kai Gintautas Trimakas subtiliai niuansuoja šviesos ir dėl jos poveikio atsirandančių tonų gradacijos santykius, jo iš pažiūros abstraktūs darbai, konkrečiose erdvėse, sukuria labai konkrečias “čia ir dabar” reikšmes, o Remigijaus Treigio saviti peizažai savo forma balansuoja tarp grafikos ir fotografijos, tačiau jo vaizdiniai kupini  subtiliausių fotografinės kalbos kodų. Alvydo Lukio darbams būdinga laiko ir daikto santykio potekstė. Eksperimentuodamas su įvairiomis fotografinėmis medžiagomis, jis siekia akseleruoti laiko tėkmės įspūdį. Vieno pavadinimo jungiamos parodos, kiekvienoje naujoje vietoje įgyja ir naujų, išskirtinių bruožų. Priklausomai nuo erdvės ir atsivežtų darbų paroda daroma taip lyg darbai atsidurtų gyvenamoje erdvėje, ir suteiktų patalpai ne tik jaukumo bet ir išskirtinumo. Parodos darymas tampa tarsi Jamsession, džiazinis trio, kuriame kiekvienas siūlo savo  temą, atsakant į ją ir pratęsiant kitiems. Charkove  pristatomas dar vienas projektas – Gintauto Trimako „Miestas kitaip. Vilnius Kiolnas Klaipėda Lvovas“. Tai Ukrainoje iki šiol neeksponuotas kūrybinis sumanymas parodyti miestą „kitokiu kampu“, tuo, kurį mes, anot Jono Valatkevičiaus,  „nenoromis pamirštame, nes jį gožia galingi vaizdo blokatoriai“.    

Gegužės 19 d. pagrindinėje Charkovo galerijoje „M Gallery“ pristatytas šiuolaikinės lietuvių fotografijos projektas „TTL - požiūris“, kurį jau matė Kijevo bei Černivcų fotografai profesionalai ir mylėtojai. 

„TTL požiūris“ – tai trijų viduriniosios Lietuvos fotografijos atstovų - Alvydo Lukio, Gintauto Trimako ir Remigijaus Treigio projektas, jau pristatytas Lietuvoje, Švedijoje bei JAV.

Šio žinomų Lietuvos fotografų trio kūrybinio sumanymo priežastis - noras pažvelgti į daugiau kaip  per dešimtmetį susikaupusią bendravimo patirtį. “TTL” reiškia ne tik pavardžių santrumpą. Tai -  techninis fotografijos terminas, vartojamas nurodyti ekspozicijos matavimo būdą. Tad, anot autorių, „Tikėtina,  kad šioje “ekspozicijoje” kažkas  yra sukaupta.“

Gintauto Trimako (g. 1958), Remigijaus Treigio (g. 1961), Alvydo Lukio (g. 1958) kūrybos bruožai pradėjo formuotis  XX a. devintajame dešimtmetyje. Beveik išimtine šių autorių  kūrybos erdve tapo parodų salės ir galerijų erdvės.  Atsisakydami tradicinės Lietuvoje fotografinio reportažo krypties, jie pasuko eksperimentų su fotografine medžiaga, vaizdo turinio ir plastikos santykių interpretacijos linkme. Ilgainiui susiformavo fotografijos ne tik kaip vaizdinės informacijos priemonės, bet ir kaip daikto, instaliuojamo erdvėje objekto, idėjos. Tad neveltui šių autorių kūrybai būdingi įvairių meno sričių bruožai. Dažnai jų kūriniai tai vienu, tai kitu aspektu susisiekia su grafika, tapyba, skulptūra ar šiuolaikine elektronine medija.

Tuo tarpu kai Gintautas Trimakas subtiliai niuansuoja šviesos ir dėl jos poveikio atsirandančių tonų gradacijos santykius, jo iš pažiūros abstraktūs darbai, konkrečiose erdvėse, sukuria labai konkrečias “čia ir dabar” reikšmes, o Remigijaus Treigio saviti peizažai savo forma balansuoja tarp grafikos ir fotografijos, tačiau jo vaizdiniai kupini  subtiliausių fotografinės kalbos kodų. Alvydo Lukio darbams būdinga laiko ir daikto santykio potekstė. Eksperimentuodamas su įvairiomis fotografinėmis medžiagomis, jis siekia akseleruoti laiko tėkmės įspūdį.

Vieno pavadinimo jungiamos parodos, kiekvienoje naujoje vietoje įgyja ir naujų, išskirtinių bruožų. Priklausomai nuo erdvės ir atsivežtų darbų paroda daroma taip lyg darbai atsidurtų gyvenamoje erdvėje, ir suteiktų patalpai ne tik jaukumo bet ir išskirtinumo. Parodos darymas tampa tarsi Jamsession, džiazinis trio, kuriame kiekvienas siūlo savo  temą, atsakant į ją ir pratęsiant kitiems.

Charkove  pristatomas dar vienas projektas – Gintauto Trimako „Miestas kitaip. Vilnius Kiolnas Klaipėda Lvovas“. Tai Ukrainoje iki šiol neeksponuotas kūrybinis sumanymas parodyti miestą „kitokiu kampu“, tuo, kurį mes, anot Jono Valatkevičiaus,  „nenoromis pamirštame, nes jį gožia galingi vaizdo blokatoriai“.